Beviltiškas

Ir aš būsiu sena raukšlėta skara
Ant tavo vaikiškai vyriškų pečių.

Išbarsčius nuoskaudas į savo sąžinės dirvą,
Lauksiu derliaus-nuolat augančio klausimo,
Sunkiai brandinančio atsakymą
Ydų piktžolėse, kurios veši skaudėdamos.

Jau žinau, kad išmirę, skurdžiais veidais-
Sudraskytais gyvenimo žemėlapiais-
Atsipagiriot neateina. Nors laukiu.
Rinksiu savo atlaidų ašaras į nudažytą taupyklę
Naujai veidmainystei įteisinti,
Kad ilgas, duobėtas kelias į atsitokėjimą
Neprailgtų.

Beviltiškai sergančių norų ligoninėj, nuoga,
Tarsi lentpjūvėj nuskobtais šonais medis,
Prašau išrašyti receptą tuštumai, nes tikiu,
Tik tokia
Galėsiu būti sena raukšlėta skara
Ant tavo vaikiškai vyriškų pečių...