Šėlsmas

Nusitrenkiau vieškeliu dulkėtu
Per akmenuotas mintis.
Supurtė, sukratė, išbarstė
Vietoj to, kad sudėtų,
Sukeltus žodžiais, vingiuotus jausmus.
Lėkiau, lyg akis išdegęs,
Į tolius, rugių laukais,
Skindamas žydrus žiedus
Rugiagėlėm spindinčių akių...
Savinaus, neklausęs ar galiu
Priglaust prie širdies,
Užkaitintas juodo šokolado skonio geismų.
Nėriau gilyn į nuodėmingą šėlsmą,
Paleidęs vėjui sidabrinius plaukus.
Išplėšiau juodą nūdieną –
Pakeičiau į svajoklio sparnus.
Skrisiu, nusinešiu Tave kartu
Nuo vieškelio dulkėto
Vaivorykštės spalvotu keliu...