Perdaug maži tie kavos puodeliai
kuriuos kas vakarą išuostom iki paskutinio kvapo
per daug siauri mūsų minčių takeliai
kas ką sakė, kas ką matė
ir kuris kurį padarė.
Per trumpi tie vakrai,
ir šypsenos kasdien trumpesnės,
blogai vis, per mažai,
net gėlės kieme ima vysti.
Nėra prasmės, laimės ir gerovės
yra tik kriminalai
bobutės ir pavojus.
Susiję glaudžiai, vieni kitus gerai pažįsta,
nes viską mato, viską žino,
ir prognozuodamos niekada nesuklysta.
Lis rytoj
gal niekur neikim
galėsim pasipiktinti rytojum
ir prisimint ir padejuot,
kad nėr gyvenimo artojams.