Suktas

Turiu
aukštą
žydraakį
blondiną
Angelą
Sargą
o jis
savo
ruožtu
(ir malonumui)
turi
odinį
botagą

Todėl
iškart
delnus sulieju
klusniai
ir adoracinė
malda
lūpom
gyvate
slysta
dusliai

Nudelbiu
žvilgsnį
ir tas
nepriekaištingas
noras išbristi
iš užburto rato
ir niekad
nekristi
prieš verkiantį
neregį
Angelą
Sargą

Kuris
vis tikiuosi
ir laukiu
paduos man botagą
ar ranką
ir tai bus
vienodai
skaudu
ir vienodai
nublanka
prieš tylą bažnyčios
rožančių
ir
išgaubtą
sąžinės
lanką