Ar tu išdrįsi

Kai tylumos nusėdę
prietėmių viršūnėm
lengvai skandina šviesą ir
švelniai skleidžia meilingąją
slaptingų tolių burę
ar tu išdrįsi
vakarą bemiegį
žodžių sausrą atpažinti ir
nesugniaužti įsitempusių rieškučių
ar tu išdrįsi
girgždesį besotį
sukeltą kojų žingsnio
užliet sutirpusia svajos banga-
jėgos slėny
švytėjime nugrimzdę
trapūs kaulai gieda
ar tu išdrįsi juos sutept skalsia malda
ar tu išdrįsi
giedrai įdienojus
apreikšti džiugesį
ESIMO
namarios minties -
išbrinkęs varpo dūžis
lengvą eigastį pavijo
grąžindamas akimirką
išsaugotos tėkmės