Aš nupiešiu tau sparnus,
Tokius didelius ir baltus,
Kad tu pakiltum virš šios žemės,
Virš šios žemės arčiau dangaus.
Galiu ištiest rankas.
Ir žengti du žingsnius,
Galbūt arčiau tavęs,
Galbūt, jei nebijosiu.
Bet tu bijai labiau,
O baimė stato mūrus.
Atmerk akis plačiau
Į man priklausančius griuvėsius.
Bet tu gali ir nusisukti.
Aš nepyksiu ant tavęs.
Tik tai daryk mums stovint
Rudeniniam lietuje...