nr. 1

Aš sėdžiu po dirbtiniu stogu
Klausausi lietaus ir minčių
Kas, Dieve, man kelią parodys?
Per daug svetimų paslapčių...

Man kyla ir krinta ant veido
Iš sapno lyg raidės tyli
Apgaulė, paguoda nuo velnio
Tik man šitie žodžiai skirti.

Einu lyg per lūžtantį ledą
Nuo stiklo prie stiklo.. Slapta
Klausausi, ką moterys šneka
Kažkur ten gal mano vieta.