Kai ruduo tiktai atėjo
Mus giria taip sumirgėjo!
Mat lapus nudažė jis
Ir tikriausiai tuoj palis...
Jis ir grybams daug padėjo
Nes jie augt geriau pradėjo.
Džiaugias kepure raudona
Musmirė, vardu Aldona.
Ruduo pavargo nuo darbų
Ir užmigo po medžiu...
O nuo jo skardaus knarkimo
Lapai tiktai krito, krito...