Tylėk!
Kad išgirstum, kaip lietus žolę merkia...
Rėk!
Kad pajustum vėjo šnabždesį per audrą..
Eik!
Nes žinai, kad tu ne vienas.
Sustok!
Kad alkį veinatvės pajaustum.
Kvėpuok!
Nes pasauly yra dar sula persunkto oro.
Dusk!
Kar liktų žolė, audros vieniša, nudraskyta ore.