Be Tavęs...

Be Tavęs man nemielos
Nei žvaigždėtos naktys,
Nei saulėtos dienos.

Be Tavęs sapnas nesmagus,
Kuriame Tave mačiau
Ir aistringai lūpas bučiavau.

Be Tavęs kartus ir vynas,
Kurį ragavome po žvaigždėtu dangum,
Po kuriuo pasinėrėm Meilės vidun.

Be Tavęs negardus medus,
Kurį kopinėjom šaukštais abu,
Laižėm vienas nuo kito aistringų korių.

Be Tavęs... be Tavęs tiesiog
Pasaulis prarado spalvas,
Širdgėla užgavo sielos stygas.

Be Tavęs gyventi nemiela,
Valgyti juodą duoną kasdienę
Ir užgerti vandeniu tik ją vieną.

Be Tavęs meilė bejėgė...
Neranda vietos čia,
Gęsta mano širdis karšta.

Be Tavęs nėra manęs...
Aš tik lašelis jūroje gilioje,
Nuskęsiu ir liksiu tamsoje amžinoje.