nesusikalbėjimo

šapas aš
dreifuoju
kambario pakraščiu

vakaras
gviešiasi stalo
ir tylios sepijos
paskleidžia tamsą
virš visko kas dar
tiko
atsiremti

ką beištarčiau - -
žodžiai pajuosta
kol pasiekia
tave

varpinės tankiai
gamina liūdesį
jis garso greičiu
plinta ir guldo
miestą ant menčių

grimztu pas
sepijas - -
brūkšnį po brūkšnio
kol duris apčiuopom
išrašau