Čia sėkmė,čia jau pist-nesėkmė

Padėjau štampą purvino piršto pėdsaku,
Ištryniau akis spalvotų sapnų atvaizdais,
Bet pirštų galiukais sėkmė išsliūkino lauk,
Ir tona aukso tevirto dviem bejausmiais brendžio lašais.

Pergalė šalia stovėjo, ore pirštu jau „Victory“ braižė.
Norėjau daužyti galvas silpnesnių už save,
Pasakot visiem koks aš beprotiškai kietas,
Kaip godžiai Viktorija man kas rytą kiaušus laižė. 

Bet tik pist- per daug išdidumo.
Pist-pabėgo sėkmė, paliko veide gėdos dėmė.
Akis badžiau, teisindamas savo aklumą,
Sielvarte paskandinau garbę, dovanodamas senom poniom savo jaunatvišką kūną.

Palikim vaikam prabėgusį laiką,
Lai kemša į galvas istorijas apie sėkmę senas.
Nes jei tik lietaus lašai nuplautų žilus plaukus,
Nebūtų kam kruvinos nesėkmės paimt į drebančias nuo darbo rankas.