Ryte nusiprausk savo raukšlėtą veidą ramybe,
Išsiplauk burną, nes iš vakar joje dar verda pyktis,
Susišukuok žilus savo plaukus tolerancijos šukom,
Idant nesužeistum savo menkumu sutiktųjų.
O paskui eik sunkiai vilkdamas kojas likusiu gyvenimu
Į nebūtį susitikti su tais, kurie tave dar mylėdami paliko.
Eik neatsigręždamas, nesidairydamas,
Nes tai ką praėjai prieš daugel metų, niekur nedingo -
Eina šalia tavęs, bet jau ne su tavim...