Vaikystė

Vis prisimenu nerūpestingas dienas
Kai dar nesupratau kaip lekia laikas
Neskubėjau gyventi, kūriau savo svajas
Nes buvau tik mažas vaikas.
Pasaulį mačiau kokį norėjau
Svajonių pilis vaizduotėje stačiau
Ir elgiausi kaip man širdis kuždėjo
Nes tada begalinį džiaugsmą jaučiau.

O kaip ilgiuosi svajonių tyrų
Ir dienų be rūpesčių, be sunkumų
Neužgulančių vaikiškų pečių.
Nors ir dabar tai atrodo banalu,
Pasiilgau ir tų, svajingų sapnų
Apie pasakiško dydžio karalystę
Ir pagalvoju, kad būtų gera sugrįžti atgal
Nors trumpam į savo vaikystę..