1

Ji šokinėjo, mindžiojo, trypė tarsi ją būtų užpuolę vabzdžiai,
  kurie neleido jai ramiai gyventi ir būtų privertę rinktis,
  kas iš jų turėtų pasitraukti.

Tačiau kova buvo kiek kitokia.

  Ji puolė gulintį, bejėgį žmogų, kuris
  tarsi rungėsi su savimi, kad nepasiduotų. O ji, ta klastingoji gyvatė...

Puldavo ir be gailesčio geldavo į netikėčiausią vietą....

  Ta prakeiktoji! Šlykšti it bolševikai! Nelaimingoji ir daranti
  mus nelaimės broliais bei seserimis...

Už suteiktą mums skausmo skonį ir už tai, kad leido paragauti,
ką reiškia netektis... Visi mes galim padėkoti jai.

  Kreipkitės vardu į ponią - Liga.