Ilgesio miniatiūra

“Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš skausmo širdis“

Nemėgai Maironio su jo „ašarėlėmis“ ir perdėtai sentimentalia lyrika, visiškai nederančia prie racionalaus akiniuoto veido lietuvių literatūros vadovėliuose.
Tik niekada nebuvai pagalvojusi, jog atitinkamų objektų gedėjimas – tai užmaskuota labai asmeniška ilgesio forma.

1996-ųjų vasara. Gal liepa. Ir tikrai Viena. Nefiksuoti gatvių, alėjų ir parkų pavadinimai. Didžiavimasis savimi, atsiplėšusia nuo turistų grupės. Aplankei Ogiusto Rodeno parodą: „Mąstytojas“, „Amžinasis pavasaris“, užguitosios Kamilės (1)  gyvenimu pulsuojantys darbai.

Dar ir po šiolei saugai bukletą.

Po to dvidešimt minučių sėdėjai ant suolelio gal Istorijos muziejuje. Prieš Breigelio varovus. Ilsėjaisi, nes turėjai labai greitai perbėgti egiptologijos sales.
Dar liko kelios valandos. Muziejų ir parodų bilietai kainavo po dešimt dolerių, opera - apie šimtą (prisiminei gidę su jos rimta motyvacija, kodėl būnant Vienoje geriau nepasiklausyti pačių tikriausių arijų).
Geriau -  klestelėti ant suolelio kažkokioje alėjoje ir užsirūkyti „LM“, pirktą Lietuvoje. Stebėti, kaip riedlente prisiartina jaunuolis ilgais garbanotais plaukais ir vokiškai paprašo cigaretės.
Linksmieji kalneliai atrakcionų parke, alus, už kurį jis, Maikas Kraičjarekas, čekas Vienoje, ačiū dievui, sumoka. Laužyta anglų, rusų ir vokiečių, bet laiko tiek nedaug, kad tenka susikalbėti. Jis nuomojasi įstabią palėpę ir, nors jūs net nespėjate pasivolioti plačiame gulte, dovanoja mėlyną vėrinį. Nebeatsimeni, kokie ten buvo akmenėliai, bet jie puikiai tiko prie tavo tualetinio vandens kvapo. Kokio, taip pat, pamiršai.
Po poros valandų, bevažiuodama ekskursiniu autobusu į Zalcburgą, pamanai, kad, kai vėrinys nutrūks nebegausi aistringų čekiškai-austriškų laiškų.

Vėliau gauni keletą ir pati atsakai, bet staiga karoliukai pažyra.
Dabar turi vyrą ilgais garbanotais plaukais, tačiau jis nesuveria tau karolių.

Nakvynės namai įkurti vienuolyne. Išsimaudę dušo kabinose, jūs, ekskursijos jaunimas, susirenkate  su savo konservais, makaronais ir gėrimais refektoriume (2). Postringaujate apie savo darbus ir algas Lietuvoje. Kalbatės daugmaž taisyklingai lietuviškai. Vienas vaikinas dirba toje pačioje agentūroje, kaip ir tu, tik kitame mieste. Apčiupinėji  refektoriumo  sienas, nūnai suterštas pasaulietišku purvu, patikrini, ar tikrai į penkis maišus savo šiukšles skirsto austrai. Užsinori atsidurti namie ir laukti Kraičjereko laiškų. Bet dar reikia iškęsti kelias dienas.
Zalcburge aplankai Mocarto namą ir kavinėje suvalgai appfelstrudelio gabalą. Patinka.
Grįžtate per Belgiją ir kitas visiems žinomas kaimynines šalis.
Parveži lauktuvių austriškos kavos ir iškepi obuolių pyrago.

Po metų darbo reikalais susitinki su vaikinu, iš tos pačios agentūros ir ekskursijos kaip ir tu. Nusprendžiate, kad kada nors reikėtų nuvažiuoti į Vieną. Be ekskursijos.

Važiuojate iki šiol su racionaliomis akiniuotomis nuotraukomis pasuose. 2009-ųjų vasara. Liepa.



1- ilgametė O. Rodeno meilužė, modelis, skulptorė.
2- vienuolyno valgykla.