- Einu kaip peilis per sviestą,
Per duris, per nestorą sieną,
Su šypsena plačia,
Katana nešina...
- Dukrele, kam tau tas kardas?..
- Krenta, žiūrėk, krenta visi!..
Ir rankos, ir kojos, ir galvos;
Ir, prieše, tu jau nieko nebeturi...
- Klausyk, tu gal pailsėk...
Atsigerk kolos (?) – skani...
- Be pasigailėjimo,
Be įkaitų ėmimo...
Ką tik sutinku,
Krenta, krenta –
Velniop, nemyliu...
---
- Duok, meile, tą kardą
Ir valgyt einam ledų...
Kol nemirė dar daugiau
Priešų – žmonių..., -
Prašau – rėkiu...
-Okey... Sutinku...
Su tavim... tik tavim
Ledus valgyt skanu –
Truputį tave dar myliu...