Cik Cak

- Garbane tu mano...
- Baik. Tam nėra laiko.
- Nėra... Nekaltink likimo, lemties ar būties, jei nenori bent minutės skirti man.
- Ar tau nepabosta blevyzgos? Valakardinas mamai nepadeda, ji dūsta, o tu savim užsiėmęs! Ir kokio velnio aš tave pasiėmiau... Sakė žmonės, palik, išmesk, kam tau jis ant kupros reikalingas! Po velnių, o aš ką?!! Baikit, sakiau, jis juk labai mielas....Gražus sakiau esi... Jausmingas ir romantiškas! Prašau, ištrauk iš savo terbos bent dalį to jausmingumo aš galvojau tave turint, ir tau bus atleistos visos tavo buvusios ir būsimos nuodemės!
- Nekaltink manęs, jei tavo maža spurdanti širdelė nesveikai pamilo tavo mažos dailios galvelės sukurtą vaizdinį. Aš niekad nebuvau jausmingas. Aš tiesiog buvau paklusnus.
- Mano vaizduotė niekad nebuvo laki. Aš tiesiog..
- Neigei tikrovę?
- Galima pavadinti ir taip. Aš viliausi.
- Nekaltink manęs, jei esi kvaila.
- Aš ir nekaltinu. Tau laikas.
- Tu..
- Aš.
- Taip...
- Eik.
- Kur man eiti?
- Nekaltink manęs. Jei nori, kaltink laiką.