Jau pavargau šnekėti,
O tylėt nemoku.
Šypsotis kvaila,
Bet jei tu žinotum,
Kaip man patinka tavo...
Kur dingo ryžtas,
Atvirumas, jėgos?
Vėl metai slenkstį
Peržengę pabėgo,
Nunešę paslaptingą tavo...
Man tarė „viso“.
Neskubu – nešalta.
Namai šalia,
Susisupu į paltą,
Ir vėl prisimenu
Daugiau nei buvo.
Žiūrėk, kaip naujas
Laikas gatvėmis pasruvo...
Jo trupiniai net man
Per daug kainavo.
O gal aš jų padauginau,
Pamiršus tavo..?