Austa mintis

Ne gražią mintį aš sudėti noriu
ne ilgesio kamuotas mintis-
atgyventas.
Noriu ugnimi užminti ryto gaivą
ir sušukuoti tavo tyrą žingeidumą.

Ne lūpomis liečiu pritvinkusį žinojimą
ne akimis seku išraiškingumą-
naivų.
Baltose pienėse išpučiu
dangaus mėlynėje debesį pūkų.

Ir šį ryt
ne nelaiminga aš.
Su polėkiu sakyti - Gyvenu.

Kur pūkus renka vilnonių pirštinių močiutės.