kova už būvį

raudonom sermėgom
plunksnom ir sniegu
prisidengę
klūpojom triukšme

aprūdijusiom rankom
[kai delnai tyliai verkia]
spaudėm viltį
kišenės dugne

nusibraukę dulksnas
nuo sudubusių skruostų
pasodinom bežades aistras
ir vis laukėm
kad nieks neužuostų
kad nerastų, nerastų...
kad ne...

randam šiandien tik dylančius
kaspinus
ir geltonus vokus
[ak, laiškai]
atsivertę
prie prunkščiančios upės
atsidūstam-
tai daug ar mažai ?

ir vis vien jau-
ar šiltas ar šaltas
ar apsunkęs lig krumplių esi
vis po raidę po raidę
į kuokštą
samaninį ir slaptą
dedi....