Per dažnai besikartojantis sapnas

Kaip Jūratė Kastyčio,
Kaip miškas lietaus,
Taip laukiu kas naktį
Aš vieno žmogaus.

Jau sumigo namai,
Jau užsklęstos langinės,
Jau turėčiau girdėti
Jo žingsnius laiptinėj.

Spengia buto tyla,
Už langų miega paukščiai,
O aš lovoj vartaus,
Laukdama. Kol sulauksiu.

Atėjai. Bet tamsu,
Tavo kūnas nakty,
Nežinau, ko drebu,
Ir ko ieškau tavy.

Pasilenkęs tylus
Pataisai man paklodę,
Tavo kvapą jaučiu,
Juo alsuoju per godžiai.

Veido linkius matuoju,
Liesdama tave pirštais,
Efemeriškas kūnas,
Žmogumi greit pavirsta.

Pasilik su manim,
Nemeluosiu - geidžiu,
Lig pirmųjų šauklių,
Lig pirmųjų gaidžių.