Kirminėlis

Kažkas ne taip tarp mus vis
Jauti tą kirminėli, jis-
Voratinklio gijos plonumo
Ir tūkstančio pipirų raudonų kartumo.

O kai viena lieku bute,
Tai kirminėlis rangos paslapčia.
Ir aš dustu dustu dustu!
Kol neišgązdini tu jo savuoju beldimu.

Purškiau ant kirmino ir meile
Ir kantrybe,
Ir nuodyjau jį laime bei vienybe,
Bet jis tarytumei plieninis
Kaskart sugrįžta...

O jeigu niekad nepaliktumei manęs,
Ar beatrastų jis drąsos išlįst?
Ar kirminėliui rangantis per protą, širdį,
Man taip skaudėtų?...