Aš

Aš – krentantys lietaus lašai,
Tuščiausi žemynai tirpstantys
Ir mirštančių medžių sakai,
Kalnai vėjy smėliu virstantys.

Aš – liepsna degančių namų,
Tavo juoko ir ašarų karas
Ir netikras kelias be kančių/
Vaikus žudantis maras...

Aš – greičiausios kulkos,
Suvarpyti kūnai pūti palikti...
Ir nors praėjo tūkstantmečiai,
Tu mane vis taip pat vadini...