Gatves vaikai

Ei, kur jūs gatvės vaikai? Eikit galvas pakėlę išdidžiai!
Jūsų neaugino turtingi tėvai, todėl gyvenimo pamokas išmokot atskirai.
Jūsų psichologija stipri, užaugot gan stiprūs ir dideli.
Na aiškiai esat visuomenes smerkiami, bet argi kažkieno nuomuonė jums svarbi?
Jus niekina žmonės pikti, o kiti tik nusišypso ir praleidžia kely.
Jūsu principai pakankamai tvirti, todėl mindot tai ką stereotipais vadina kiti,
Už tai esat siaubingai nekenčiami..
Alkanos dienos ir paniekinantys žvilgsniai kiekvieno.
Gatvės užauginti vaikai, kelkit galvas aukštai.
Pasieksit savo, ateis ir jūsų laikai, ir pasprings tie, kurie žiūrejo i jus pašaipiai,
Lazda juk visada turi du galus.
O tai reiškia, kad jų pagieža prieš juos pačius atsisuks.
Gatvės vaikai, sunkūs kliuvo jums gyvenimo keliai.
Bet laikotes tvirtai, neleidžiat kad jus tryptu tuštybes vergai.
Gal net atvirkščiai, neretai patys elgiates žiauriai ir smerktinai.
Bet ar kitaip gali būt, jei šilumos jums buvo skirta per mažai? Elgiates šaltai, nes paprasčiausiai nežinot, kad gali būt kitaip. Visuomenės nuostatų jūs nepaisot, visas taisykles perdarot savaip.
Ir koks skirtumas kas ir ką pagalvos?
Jums nereikia išsilavinusiųjų pagarbos..
Žmonės turi jausmus, aišku juos turit ir jūs,
Tik slepiat juos giliai ir kalbat apie tai retai,
Nes juk taip lengviau, viską darot kuo šalciau...
Todėl kad manot jog taip išlikt čia paprasčiau.
Niekur neskubat ir laiko neskaičiuojat, išsisokėlių netoleruojat,
Ir manot kad tuščiai egzistuojat, bet visgi drąsiai likimu žongliruojat, Nieko nebijot ir vis toliau žingsniuojat...
Kurgi slypi tikrosios vertybės?
Išsimokslinime ar žmogaus asmenybėje?
Verkiančios gatvės vaiko ašaras vėjas nupūs...
Jis jau išmoko, jei nesimuš tai tikrai pražus...