Veikėjai:
Evelina
Donatas
Urtė
Tomas
1scena
Lauke, parke ant suoliuko
Tomas: Paimk! Aš tau sakau paimk jį
Urtė: Nerėk ant manęs, aš nekurčia. Pats ir turėk, man jo nereik.
Tomas: O kodėl vakar prašei, kad atneščiau? Persigalvojai?
Urtė: (pravirkdama) Žinau, prašiau.. Dabar man baisu, o kas bus jei išaiškės, kad ją nušoviau aš? Kur slėpsiu kūną? Bet juk ir taip beveik visada nusikaltimai išaiškėja.. Man baisu
Tomas: Taip ir maniau, kad neišdrįsi (nusijuokia) Manai čia tikras šautuvas? Ne, čia žaislinis (dar garsiau nusijuokia). Brolio paėmiau.
Urtė: Kodėl?
Tomas: Aš tave pažįstu, nesi šaltakraujė žudikė. Tu per silpna tokiem dalykam, maža ir nesubrendus.. Vaikas
Urtė: Koks aš tau vaikas pusproti? Pasižiūrėk į save.
Tomas: Vaikas. Aš žinau ką sakau (nusisuka nuo jos) Klausyk, tu kalta?
Urtė: Iš kur toki klausimai? Nusišneki visai..
Tomas: (pertraukdamas) Man metas eiti, žudike.. cha cha.. (nueidamas) Lik sveika, ryt gal po mokyklos susitiksim. Varau.
Urtė: Aga, einu ir aš, jau vėlu.
2scena
Mokykloje, pertraukos metu
Donatas: Klausyk, Urte, galiu tau viską paaiškinti..
Urtė: Nėra ką, man neįdomu, tas pats ar tu gyvas ar miręs.
Donatas: Bet juk su Evelina praleidau tik vieną naktį. Suprask neatsilaikiau. Tu pati kalta, man neduodi
Urtė: Tai dabar aš kalta?
Donatas: Taip, bet aš atleisiu tau zuikuti. O tu?
Urtė: Ką man atleisi?
Donatas: Pati supranti, ar dar nedaeina tau? (juokiasi)
Urtė: Myliu tave, nenoriu pyktis. Prižadi, kad daugiau taip niekada niekada niekada nedarysi?
Donatas: Taip, mažute. Ką dar prižadėt pupa?
Urtė: Nevadink manęs taip.
Donatas: Gerai jau gerai, kaip nori (pabučiuoja į lūpas). Ateik pas mane šiandien į namus apie 10 valandą, pabūsim.
Urtė: Nežinau, jei galėsiu.
Donatas: Galėsi. Ką tu veiksi?
Urtė: Turiu mokytis, tvarkyt namus. Daug visko...
Donatas: Klausyk, zuiki, spėsi tu. Kas tau svarbiau?
Urtė: Einu, man pamoka. Susitiksim (nusišypso ir nubėga kolidorium).
3scena
Troleibuse
Tomas: Susitaikei? Tu rimtai?
Urtė: Taip, jis atsiprašė, sakė pamiršo Eveliną ir daugiau taip nedarys niekada.
Tomas: Ir tu tiki juo? Vakar dar Eveliną nušaut norėjai, o šiandien jau laižaisi su tuo mergišium. Kaip žinai..
Urtė: Vakar buvo vakar. Sutirštinau spalvas, nebūčiau taip padarius.
Tomas: Bet kam tada susitaikei? (susiraukdamas)
Urtė: Na..
Tomas: Myli jį?
Urtė: Man gera su juo.
Tomas: Bet klausiu ar myli
Urtė: (greitai išrėždama) Myliu, myliu. Pažiūrėk į tą moterį priekyje su žalia palaidine
Tomas: Ir ką?
Urtė: Ji atrodo kaip žalias kopūstas (nusijuokia)
Tomas: Mano stotelė. Lipu, iki. (greitai dingsta už kitų žmonių nugarų)
Urtė: (jam dingus) Bet juk tavo stotelė dar už keturių sustojimų... (nulenkia galvą ir užkiša plaukus už ausų).
4scena
Donato kambaryje
Donatas: (atidarydamas duris) Sveika, atėjai. Šaunuolė, užeik.
Urtė: Atėjau, nepadariau anglų..
Donatas: Kam rūpi tavo anglų namų darbai. Nori vyno?
Urtė: Nežinau (grežiodamasi vis į duris) Kada tavo mama grįš?
Donatas: Ji? Negrįš dar dvi dienas, o gal ilgiau. Koks skirtumas, kam ji rūpi
Urtė: Gali atidaryt langą? Man trūksta oro.
Donatas: Gali nusirenkt (šypsodamasis), parodysi ką turi.
Urtė: Nenoriu
Donatas: Aš galiu nurenkt, aš tai noriu (liesdamas jos plaukus) Galiu?
Urtė: (atsitraukdama) atidaryk langą
Donatas: (paduoda jai taurę vyno ir nueina prie lango) Atidariau, laiminga?
Urtė: Ačiū
Donatas: Ko tokia čia šiandien?
Urtė: Tomas užpyko.
Donatas: Kas? Tas mažvaikis? Neturi tu draugų, kad su tokiais prasidedi. Ateik arčiau atsisėsi, man šalta nuo to atidaryto lango
Urtė: (tyliai, eidama link jo) Jis ne vaikas
Donatas: Gerk greičiau, turiu aš daug. Nejaugi nemėgsti?
Urtė: Mėgstu
Donatas: Klausyk lik miegot šiąnakt pas mane, gerai?
Urtė: Man į mokyklą..
Donatas: Tu ką neturi ką veikt? Pabūsim ilgiau, pasiilgau tavęs, o tu?
Urtė: Aš ir
Donatas: Tai miegosi pas mane tada
Urtė: (suskamba jos telefonas) Tomas skambina
Donatas: Duok man (paima ir išjungia telefoną), dabar mums niekas netrukdys. (pradeda ją bučiuoti ir atseginėti palaidinę)
Urtė: Ne... gal.. lima
Donatas: (nusimaudamas kelnes) Tu mano..
5scena