Pavargau gyventi tavim,
Pavargau svajoti tik sau
Ir vistiek be prasmės.
Pavargau vaikščioti
Prisiminimų takais
Ir kančių dienom.
Pavargau kaltinti save
Ir neduoti ramybės
Būti laiminga ir vėl.
Pavargau lieti ašaras
Ir klausyti liūdnų dainų,
Pavargau nuo bemiegių naktų...
Pavargau galvoti apie tave
Kodėl, kas ir kaip.
Tiesiog tam nėra pramės...
Pavargau laukti laimingų dienų
Ir kol svajonės
Taps realybe...