išbluko knygos laiškai atvirukai
pagelto kaip parko žolė
prieš pat rugsėjo aušrą
ir atminty jau ne viena
balta dėmė
uždengia būtajį
dažninį laiką
tik paryčiais
kai bunda varnos
ražosi jazminas
dar esamas esi
kaip prakeiksmas
kaip nebuvimas