Nenugalimoji: Lemtis prieš Mirtį

- Gelbėkit mano vaikus!.., -
Desperatiškai šaukia mama.
Lemties nepakeisi, mamyte...
- Tai nužudysiu aš ją!..

Neįveiksi, nesustabdysi,
Kaip dulkę nušluos tave...

---

Prieš Mirtį ant kelių
Puola mama verkdama:

- Padėki, maldauju:
Nužudyk, sunaikink...
Sudegink ją, pradangink!..

- Ją?, - klausia
Amžinybė – Mirtis ir
Keistai šypsosi vis...

---

- Šviesos greičiu
Atkeliauja Pražūtis...
Gynėja tik šypsosi:
- Vaikai tavo išliks.

Ir smogė Nepakeičiamoji,
Iš visų jėgų, į visas šalis...
Ir į nieką ji nepataikė:
Amžinybė užmerkė akis...

---

Ir nežino, nežino Lemtis:
Kaip neviltis ar kaip baimė
Į jos karsta smigo paskutinė,
Nenugalimoji vinis.