Jau skauda

Parašysiu aš pirmą,
taip vadinamą eilėraštį meilės,
skaudu, kai pamiršta
ir tyli
dar skaudžiau,
kai palieka.

Padovanosiu jums širdgėlą,
durų trenksmą atkartosiu,
priminsiu visiems tą riksmą.
tik bučinio niekam neduosiu.

Neduosiu dar šypsenos menamos
ir aistringo karšto žvilgsnio šviesos -
pasiliksiu dar.

Neišmesiu.

Kol dar rankos karštos nuo jos.

Saulė apšviečia galvą, akis,
tik gaila,
nuo lietaus jau pūna širdis.

Nurytas žodis aštrus -
ją subraižo
ir skauda

Sakau!

Jau skauda.

Netikėjau,
kad meilė
pajėgi širdį sudraskyti,
sakiau: „tik ne man“.

Pasirodo klydau. Sudraskė.

Laikas namo.