***

Ir jei kartais, netyčia pradėtų snigti
Mums stebint paskutinio vakaro šviesą
Ar padėsi man nebijoti, ar padėsi užmigti?
Ar nuleisi rankas, kurias į Tave tiesiu?

Aš užmigsiu apklotas gimtąja žeme
Nors ir ne milžinų piliakalniais tyliais
Užmigsiu, kad atsikelčiau pažiūrėti į save
Pasijuokti iš savęs, pasijuokti iš paskutinio

Tuomet aš vaikščiosiu tarp mirusių dievų
Kvėpuodamas savo vienatve ir mirusių žmonių
Ir keiksiu juos visus, keiksiu, nes tik tiek galiu
Tik tiek ir tegali, kai lieki paskutiniu

Iš tiesų sakau jums: dieviška pabaiga
Stebėti mirtančius pasaulį ir save...