Fėja

Moja burtu lazdele,
ji jau kalba su gėlė.
Deda žingsni ant žolės,
grožio jos jai pavydės.

Gryno aukso, ilgas plaukas,
būt gražiai jai joks ne vargas.
Negailėjo jai gražumo,
ir širdelej nuoširdumo.

Kam reikės ji tiems padės,
ir su meile ją lydės.
Fėjos geros taip, tikrai.
ar, vaikeli, nematai?

Šypsena tokia graži,
balsas, lyg uoga saldi.
Jei sutiksi, pamatysi,
tokį grožį tu išvysi!