Aš prašiau, kad saugotum mano sielą.
Kiekvieną naktį, kiekvieną dieną.
Dabar verkiu, nes suprantu,
Kad tai ir liko pažadu...
Verkia ir nakties dangus.
Lietūs plauna skruostus sūrius.
Aš tikėjau, tik su tavim būti norėjau.
Bet po to jau sugryžt negalėjau.
Pasirėmus aš ant kalno stovėjau.
Ir jau nieko ištart nebespėjau...