Nubyrėjus tušui liko dėmė begalybės braižomų iš plunksnų gervių pėdom anglimi keliauja oda jūros kur pamestas žūti šalis tam kad iškiltų plūduriuot laike lietaus
kažkaip neįtikėtinai skamba, jog sieloj niekada nelyja, bet gal... :). O tekstukas kiek per daug fragmentiškas, mano manymu, gražu fragmentai, bet čia jie nelabai tvarkingai subarstyti... na, čia subjektyvu,