Tavo žodžiai lengvi,
Kaip plunksnelės švelnutės.
Papūtus minties vėjeliui,
Pakyla į orą, nusileidžia ant dailios rankutės.
Nusileidžia tiesiai į širdį,
Audrą jausmų sukeldami.
Pažadindama iš apatijos miego,
Prabyla daina skambi.
Žodžiai- tiesiai iš širdies,
Į visų širdis... su meile!
Skleidžiasi, kaip žiedai vilties
Kaip žvaigždės danguje
Nušviečia mums kelią tamsoje.
Nesustok, prašau Tavęs, nesustok,
Neuždaryk jų savyje!
Jie, kaip gurkšnis oro gaivaus,
Kaip laimės žiburys iš apniukusio dangaus.
Žodžiai, kuriuos sudėjai į eilutes,
Užbūrė, užvaldė šimtų širdutes.
Tavo žodžiai... tik žodžiai........