Kai tu įeini į mane palengva,
Nusidažo lubos vaivorykštės spalva
Ir pasklinda aimana nežinomuos kalnuos...
O nuriedantį nuo kalno balsą švelnų,
Žvilksnyje laikai tvirtai,
Laukdamas audros auksinės,
Išblaškyčiančius linksmai,
Urvuose giliausiuose seniai,
Jau rusenačius laužus,
Ir kurie aprims tiktai
Man nutilus.


neRamiaVele









