Prakeikiu –
Tegu varnai, juodi dangaus angelai,
tau akis išdrasko
tavo sielą lai išplėšia
ir sulesa negrįžtamai.
Nes mano pastangų tu nematei...
Prakeikiu –
Tegu vilkai, gūdžių girių karaliai,
tau rankas nuėda
iš krūtinės širdį lai išgraužia
ir nepasidalydami suplėšo.
Nes smūgiui tu nesudrebėjai...
Prakeikiu –
Tegu žirgai, taurūs vėjo broliai,
tavo vidurius sumindo
orumą lai sudarko
ir palieka pievoje supūti.
Nes mano norus tu pamynei...
Prakeikiu –
nes naivią vaiko meilę tu apspjovei.