Šviečia naktį, nesustoja,
jie laukuos visi skrajoja.
Jono jie visi tikrai,
jo tikriausi vabalai.
Mėnuo žiūri į visus,
šypsos, žiūri toks orus!
Saugo nuo visų gandų,
juk su jais tiek daug bėdų!
O per Jonines tikrai,
skleidžiasi žiedų žiedai.
Ieško žiedo nuo gėlės,
to paparčio giminės.
Na ir va, juk taip linksmai,
galim būti vakarais.
Rasim ką mums čia daryt,
net neverta nusimint.