Grifas

Tu paukštis, skrendantis kur nori,
Tu negražus, bet tavo balsas turi svorį.
Tau šaltas prakaitas gaivina veidą,
Tu piktas - į šiltą kūną nagus greit suleidi.

Mąslus ir dėmesingas, raikai vis debesis sparnais,
Grobį regi, bet leistis neskubi - juk nepabėgs tikrai.
Tik mirksnis ir skrieji žemyn,
TUrbulencijai nepavaldus, o žavus akių gylis susminga širdin.

Išalkęs ir godus, plius piktas,
Paralyžuoji fizine jėga savisaugos instinktą,
Laimėjai, aštrūs nagai suleisti į baltą nugaros odą:
O Mirties paukštis skaisčią padangę skrodžia.