sulaiko

iš niekur į kažkur
žvelgi ir jau,
atrodytų, laimingas.
tik vėlei niekur atsidūręs
gali matyt,
kurioj nakty paklydai,
o gal tai buvus
tik tamsi diena,
galbūt, tiktai galbūt,
suklydai net ne tu,
galbūt klaidų tu
nedarai iš viso,
jei tai įmanoma,
galbūt dėl to
nekyli į žvaigždes,
turbūt, galbūt
lietus tave klampina,
vis traukia žemėn
artimon, saugion
ir laiko savo klaidomis
už tavo neapsakomą
raudoniu margintą
esybę.