Sutemos plaukia
Žiogų dainomis.
Miškai ūmai prarado savo spalvą,
Ar jie visur tokie,
Ar tiktai kylant į Totorių kalvą?
Čia viskas tartum pelenais užberta,
Bet mano žemei vis dar trūksta šarmo.
Jei taip galėčiau
Iš dangaus bent kartą
Pilkos trąšos rieškučiomis pasemti –
Barstyčiau gelstančius svogūnų laiškus.
Ar jie visur tokie,
Ar nieks tokių neturi?
Į mano daržą pilnas mėnuo žiūri.