Šią vasarą smarkiai lijo,
Dievas nuošalėj stebėjo kaip mūsų ašaros krito.
Tikėjimas neaplenkė mūsų,
užmaršty skausmas neliko.
Ankstyvą rytą sutikau aš kitą save,
pabusti bandau iš vidinių sąstingio rėmų.
Laisvės troškimas minčių begalybėj,
nuo jų aš bėgu naktinio traukinio link......