Ant debesies

Manęs ieškok aukštai aukštai
Mėlynojoje žydrynėj.
Aš sėdžiu ant debesies, nuleidus kojas,
Bet man tiktai apie žemę svajojas.

Ten, kur žolė žaliuoja,
Medžiuos paukščiai dainuoja.
Ten ir mano mintys skrajoja,
Bet vien tik tavim jos alsuoja.

Aš nusileist negaliu,
Tad tu atskriski, meldžiu.
O gal tavęs visiškai nėra,
Tu paukščių giesmių sukurtas, deja...

Taip ir liksiu ant debesies svajoti,
Dangiškąsias mintis širdimi austi.