apie geradėjus

keliam rankas kol nesumynė
klupom ant kelių mes nusiminę
saugokis eina juodi kostiumai
vyrukai žvalūs iš banko rūmų

armijoms nėr po jų ką daryti
kur jie praeina vergija plyti
vergijon ima  jie ne ginklu
o pačių nupaišytu popieriuku 

banknotais akis mums užklijuoja
paskolom suriša rankas ir kojas
palūkanom vergo grandines uždėję
jie deklaruoja – mes GERADĖJAI