Nenoriu du

Smėlis, nugulęs visą žemę
Bekraštė balta dykuma
Vandenynas. Papraščiausias gilus tamsus šaltas vanduo
Mes įklimpę į smėlį
Aukso ratas sukasi mano pirštais...
Baltas nuometas uždengia jaunos moters veidą
Dvelkia nuoširdumu, nors ir spragsi fotoaparatas...

Išlipę iš smėlio kaip iš vandens
Mes išgręžiojame vienas kitą rankomis
Paskui gaivinamės ledų asorti
Ponas prie gretimo staliuko flirtuoja su padavėja...

Vakaras. Dar sustojame paskutinį kartą apsikabinti
Sūraus oramato pripildytame ore
Mašinų stovėjimo aikštelėje
Netoli jūros.