man vėjo klyksmas virto
glostančiu žvilgsniu
gęstančios saulės
kai ant kūno pabiro
pirmieji lašai
kai akys merkias
suspaustos lūpos
kantriai stuksena lange
drėgni keliai
aš vėjo šuorą pagavęs uždaręs
supuos kaip lapai berželio delne
man vėjo klyksmas dvelkia
dar vakar svajota tiesa
nurimo
tik garsas dar aidi
ir nuotaka vėjo likus basa...