Ruduo

Kaip šaltis sustingdo pirštus,
O širdį sukausto ruduo.
Kaip vėtra apsiautusi mus,
Įlindus į sielą vaitos...

Ir medžiai sustoję ratu,
Nerangūs, aukšti stabarai.
Numetę ant mūsų lapus,
Sau šnabždas kažką pašaipiai...

Kaip šalnos apvijusios mus,
Vainiką iš skausmo gamina.
O kūnas jau rodos uždus,
Nepakelia lapų lavinos...

Mes rudenį kenčiam sustingę,
Rymodami savo kančioj.
Ir viltį sugniaužiam išgirdę,
Pavasario aidą migloj...