Ten, kur žmonės ties rankas į saulę,
Ten, kur gyventi niekada nebus Tau šaltą,
Ten, kur debesys pavirs vaniliniais ledais,
Ten, kur Gėlės taps mažais vaikais.
Aš surasiu pienės pūką,
Tarp iš sniego nulipdytų snaigių,
Nuvesiu į pasaulio kraštą,
Kad Tau Įrodyčiau gyvybės prasmę.
Kai saulės spinduliu pavirs drugys,
Kai pieva neš ant delno tik nuspalvintas mintis,
Kai sapnas man įrodys realybę,
Atskleisiu Tau ir vesiu į nežinomybę.