Norisi lėkt

Praūžei, kaip viesulas
Per mano jausmus.
Sudrumstei jūroje vandenį,
Užkūrei laužą, sukėlei geismus.

Nušvitai, kaip saulė
Po ilgo ir šalto lietaus.
Sužibai, kaip žvaigždės,
Debesis vėjui išvalius nuo dangaus.

Pražydai, kaip alyvos
Kiekvieną šiltą gegužį.
Kaip geltonas šalpusnis -
Pranašas pavasario gaivaus.

Pažadinai šypseną mano veide,
Sukėlei audrą širdyje.
Pajutau, kaip vėl jaunystė sugrįžo...
Norisi lėkt su Tavimi į Paryžių!

Ačiu Tau už padovanotą
Šiltą jausmą, nuostabų, spalvotą!
Siauski toliau po mano sielą...
Aš Adomas, būk mano Ieva!