Gyvenimas po XI a. vėliava

Senstu ne dienomis. Per 21 gyvenimo metus pasenau taip, kad aplinkiniai mane šaukia žmogumi iš praėjusio šimtmečio.

Na ir kas, kad nebeatitinku šiuolaikinio žmogaus kanonų?! Sakot gyvenu veltui? Bet juk amžinosios vertybės taip vadinamos ne dėl savo kintamumo. Vadinas aš kaip ir nesiskiriu nuo šiuolaikinio žmogaus? O gal? Juk įsijungęs televizorių jau iš įpročio atsikemšu vyno butelį. Ne, aš ne alkoholikas. Tiesiog negaliu pakęst šlykščiai dainuojančių nūdienos žvaigždžių arba beprasmiškų valdžios kivirčų. Duok Dieve dažniau gerų filmų per tv. Bet net jei pasitaiko koks rimtesnis tai vidury Sokrato ir atėniečio pokalbio išgirsti, koks nuostabiai minkštas naujasis tualetinis popierius.
Po šios informacijos seka pusnuogės merginos vaizdas  „coca-colos“ reklamoje. Froidas buvo teisus. Ir galiausiai nieko galvoje nebelieka. Išvalė Sokrato mintis su „wash and go“ ir dar kart nušluostė su naujuoju tualetiniu...

Kino teatre nepamenu kada bebuvau. Gal reiktų pasitaisyti: juk Ozo kino salėje kartkartėmis apsilankau. Nebuvau tuose didžiuosiuose. Ir tai nėra mano nusistatymas prieš materializmą. Ne. Aš neinu ten, nes nematau prasmės rodomuose filmuose. Ką gero gali pamatyti psiaudo komedijoj „pagirios“  arba „Sex turas po Europą“? Negi tik aš matau kaip liaudis nusirito iki tokio lygio, kad toks „menas“ pasidarė priimtinas? Nemanau. Tik sunku atpažinti senam žmoguj seną. O ir gyvenimo pažinimo paragavęs žmogus nebelinksmas. Į kalbas nesileidžia. Užtat vienišas seku akimis per kerpėtą lango filtrą minias, kasdien traukiančias kino šventovėse žiūrėti kuo banalesnės, erotiškesnės kino juostos.

Kvailėju žiūrėdamas į tokį vaizdą. Kvailėju greitai. Išsigelbėjimas galėtų būti knygos. Juolab - dabar gi skaitymo metai! Bet ir čia klesti pataikūniška literatūrinė prostitucija. Niekaip kitaip negaliu pažvelgti į populiariąją literatūrą. „Angelai ir Demonai“, Da Vinčis su savo kodu ir krūva bevertės spaudos. Užkiša lentynas, kuriose galėtų atsirasti vietos kur kas vertesnėms knygoms. Kas dabar perskaitys  Aitmatovo knygas?  Kas perskaitys Gogolį? Niekas. Verčiu gerų rašytojų gerų knygų lapus ir lašas jūros bėga skruostu. Žūsta tai kas vertinga.....

Nukirto vakar kaštoną. Buvo toks gražus. Šakose nutūpdavo paukšteliai ir tada galėdavai išgirsti dangišką melodiją išnyrančią iš miesto triukšmo. O paukšteliai tokie spalvoti, mieli. Ahhh......
Nepatiko kaimynams. Užstojo medis šviesą. Matyt jo teikiamas šešėlis trukdė žiūrėt kokį serialą.
Dabar kaštoną geriausiu atveju malkom panaudos. Iš pelenų kilęs į pelenus. Ne taip ir blogai! Baisiau bus jei prieš tai jam teks pergyventi laikraštienos etapą. Išspausdins ant vargšo kokią žinią apie Zvonkę ar dar ką. O taip gražiai kaštonas skambėdavo.

Senstu į abi puses. Liaudis sensta į vieną. Bet nenoriu prie jų prisijungt. Geriau mirsiu 2030 būdamas 1913 gimimo nei kaip kad visi. ir jums to palinkėčiau. Bet tie kas mane supras jau sensta atgaline data kaip aš, o kitiems tai nė kiek nerūpi. Aš ne iš praeito amžiaus. Aš XI amžiaus sąžinė, kurią užmėtė metaliniais pinigais. Tik mėtė juos tikrai ne nekalti.